Mūsų stiprybė - mūsų viduje

Jūsų stiprybė yra jumyse! Išlaisvink! Tai svarbu dabar!

Žmogus gali ką nors pasiekti tik ten, kur tiki savo jėgomis. Kaip svarbu tikėti savimi, kiekviename iš mūsų gyvenančia Dvasios galia. Išgirsti savo Sielos balsą, kuris nenuilstamai šnabžda nuo vaikystės, bandydamas kiekvienam priminti jų paskirtį.

Ar girdi savo Sielos balsą!!

Ar jaučiate, kaip Dvasia suteikia jėgų eiti, bėgti ir įveikti visą savyje nežinojimą?!

Kiekviena pergalė prieš save suteikia jėgų naujoms pergalėms!

Linkiu mums visiems šlovingų pergalių ir svarbiausios pergalės – pergalės prieš baimę. Jos– baimės – iš tikrųjų nėra – tai iliuzija, kuri iškart dingsta, kai žengi link jos . Ji traukiasi – tai tiesa, aš asmeniškai tuo įsitikinau ne kartą.

O kas tau padeda tokią akimirką!?

Tikėjimas! Žinoma, tai tikėjimas. Tikėjimas savimi, tikėjimas kitais, tikėjimas Dievu Kūrėju. Savęs, savo tikslo, savo kelio pažinimas padeda. Tikslas, kaip danguje deganti žvaigždė, padeda nenuilstamai judėti pirmyn.

Ar žinai pagrindinę savo Žvaigždės savybę – pagrindinę Savęs savybę? Kas tu toks? Kodėl tu vėl gimei čia, žemėje!?

Jau rašiau apie tai, kaip svarbu pabusti, pabusti, turint omenyje dvasinį pabudimą – išėjimą iš baimės, iš aukos ar medžiotojo - provokatoriaus pozicijos, iš nežinios pozicijos į Tikrąjį Žinojimą. „Pažink Tiesą, ir Tiesa padarys tave laisvą“, – sakė Jėzus Kristus daugiau nei prieš du tūkstančius metų. Jis nurodė vietą, kur ji yra! Tai yra kiekvieno iš mūsų viduje!

Kaip svarbu suprasti save!

Seniai - dar tais laikais kai buvau sporte Tadžikistane žvilgsnį patraukė viena knyga, ją nusipirkau, bet per visą gyvenimą perskaičiau tik dvi istorijas. Štai viena iš jų:

„Jūs esate tinginiai! Ar vis dar miegate!?

O miegas kaip mirtis!

Atsistokite! Juk šimtmečius teks miegoti!“

Ar pasaulinės pandemijos ir karo laikas mums nerodo, kad reikia masinio pabudimo?

Ši išmintinga žinia iš saulėtojo Tadžikistano man tikrai padėjo pabusti – tai įvyko labai ryškiai ir reikšmingai – 1995 m. kovo 19 d. Vėliau visko, kas vyksta manyje ir išorėje, suvokimas pagimdė mano Sielos dainą.

Aš dar negaliu čia dainuoti, bet parašysiu žodžius, galbūt jie pastūmės ką nors į gilų apmąstymą, ką nors į pabudimą.

Ačiū tau, mano likime!

Ačiū tau, mano likime!

Už Sielos pažadinimą!

Už sielos pažadinimą,

Iš amžino žiemos miego ir mirties!

Iš amžino žiemos miego ir mirties!

Ačiū tau, mano siela!

Ačiū tau, mano siela!

Už tai, kad pažadinai save manyje!

Už tai, kad pabudai manyje,

Ir tu ir aš vėl radome laimę!

Ir tu ir aš vėl radome laimę!

Su meile ir pagarba visiems,

Jūsų Sielos, Dvasios ir Kūno trenerė Marytė